Thursday, January 12, 2006

Išmokti Bažnyčios erdvėje dirbti kartu – į šį šventą darbą įtraukiant kuo daugiau geros valios žmonių – tai BAŽNYČIOS VILTIS


Mums lieka Viltis, mūsų patiries įvairovėje, ideologijoje ir pasaulėžiūroje: Liudyti mūsų idealo-Kristaus meilę, mokslą ir žodį vargšams, politikams, mokytojams, mokiniams ir kiekvienam Bažnyčios mažutėliui.
 Posted by Picasa

LAIKAU SAVO ŠIRDYJE

Laikyti širdyje, tai nebūtinai reikia suprasti kaip pasislėpimą, tai ne vien erdvė, o ir kokybė. Ką pasirinksime. O gal vieną kartą drąsiai pasistenkime sujungti savo gyvenimo turinį bei formą. Ir tai, kas skirta išorei - liks išorėje, o kas skirta širdžiai, tai yra turiniui, vers ją dar stipriau plakti, gyventi, būti, dalintis, tikėti, mylėti… atnaujinti. Tai ir bus tai, ką tu turi ir gali padaryti geriausiai ir skirti savo vilties gyvenimui. Gyvenimui, kuris niekada nesibaigia... Posted by Picasa

Mintys apie gyvenimo druską


Pabiros mintys apie druską, šviesą, polėkį ir ... raugą, gyvybę bei pasaulį.
Įsitikinimų mišrainė? Ar tai gerai? Lėkštėje mišrainė - tai gali būti gerai.
Ten kur griežta tvarka ir regula – pašaukimų niekada netrūksta... Ten kur mintis gena mintį-netrūksta ir išminties.
Jokių kompromisų su stabmeldyste.
Kartais atrodo, kad kompromisai turi galią patraukti prie savęs?
Bijoti tiesos ir moralinio realitivizmo – yra realybė, kurią nuolatos išgyvena jaunas žmogus.
Dievui - taip, bažnyčiai – ne.
Neatsakingas kosminis Dievas. Ar tai realu?
Ar Kristus yra senstantis?
Kaip Bažnyčia sprendžia socialines problemas ir kodėl?

Egoizmas yra ir socialinė problema, ar/ir problema, kuri nebetelpa ne vien asmenyje.
………………………………………………………………………………………………
Nėra prievolės – yra tik meilė.
Iš meilės mes galime teisti, bausti, mokyti ir kitaip drausminti, bet tik iš meilės ir su meile.
Meilė kuri yra visada aktuali. Kas tai? Tai yra atsistoti prieš tą kuris myli tave, atsistoti viedas į veidą, širdis į širdį. Myli pirmasis, jis pamilo tave pirmiau už tave...
Kraujas yra gyvybės simbolis. Kur, kodėl ir kaip buvo išlietas šventas kraujas?
“Šlakstyti savo altorių krauju.”
Viską gauname iš Jo, viską turime Jam ir gražinti.
Ar yra žmogus kuris mirė už tave? (Buvo toks kunigas, vienuolis Maksimilijonas Kolbe, ar atsimeni ką jis padarė, arba ką jis pasirinko?)
Ar yra išsilaisvinimas iš pasmerkimo.Yra, jei priimame atleidimo dovaną.
Nuplauti, mes tampame kunigais. Kunigas – tas kuris atnašauja auką, a kunigas yra dar kas kito?
Per Jėzų visi galime atnašauti auką Dievui Tėvui.
Ką reiškia atnašauti – tai šlovinti.
Kunigai esame ne vien tam, kad šlovintume Dievą. Kunigai esame ne prieš žmones, o prieš Dievą.
Prieš žmones esame tarnai.
Levitai – kunigų gentis, paveldėtojai, anksčiau tik jie galėjo atnašauti aukas.
Per Jėzų visi galime atnašauti auką Dievui Tėvui.
Oblatai, djakonai, tretininkai ir t.t. – atneša duoną ir vyną, tai kasdieniniai darbai. Darbininkai.
Kunigas – per savo tarnystę padeda pakrikštytąjam atlikti savo kunigystę Dievui Tėvui.

Viskuo, kuo gyvena Jėzus, gyvename ir mes, jeigu pasirenkame Jį.
“Kai Jėzus grįš laikų pabaigoje…” Tai galima suprasti kaip Jo ėjimą į mūsų gyvenimus, tikėjimą, jau dabar ir šiandien. Tai yra Jėzaus šlovingas artumas mūsų gyvenime.
Kunigas tarnas – tai tas, kuris padeda kiekvienam… . Pirmas laiptelis ir į socialinių problemų sprendimo kelią. Tai ne tas pats, kas - socialinė rūpyba. Tai kelias į daug platesnį pasaulio suvokimą, pažinimą ir keitimą.

Valstybės tikslas – žemiškoji visuotinė gerovė.
Bažnyčios tikslas – antgamtinis žmogaus išganymas.
“Valstybė ir Bažnyčia kyla iš to paties šaltinio, būtent iš Dievo” (Pijus XII,1947 10 29)
“Bažnyčia ir Valstybė yra savitos ir nepajungtos viena kitai, nei Bažnyčia valstybei, nei valstybė Bažnyčiai.”(Ordo sociallis)
“Nenuginčijama Bažnyčios veiklos sritis yra nustatyti, ar tose socialinio gyvenimo srityse, kurios priartėja, ar net siejasi su dorovės sritimi, šiuolaikinės visuomenės tvarkos principai atitinka amžiną, galiojančią tvarką, kurią prigimtine teise ir apreiškimu skelbė Dievas, Kūrėjas ir Išganytojas.” (Pijus XII, 1941 06 01)
Liutauras Serapinas Posted by Picasa

Aš jau per senas rimtai gyventi. Pavargau nuo tų perdėtai rimtų ir prasmingų darbų.
Svajoju pie tai, kad galėčiau sėdėti kur prie Lenos ir gliaudyti saulėgrąžas su sibiriakais lietuvių palikuoniais, kurių pusė kraujo lietuviško... o kita pusė, gel net ne kraujas visai...
Gliaudyti ir spjaudyti, pasroviui...
Vistiek visos šiukšlės yra permalamos laikmečio girnų... sumalamos iki smulkiausių subtiliausių miltelių, kurie ir sudaro tą mūsų kosmos...
Viskas yra taip smulku, ir tuo pat metu taip stambu, kad niekaip padoriai negali įtilpti į fofo tobjektyvo lauką, įtilpti ir ten pasilikti ateičiai, kurią galės paliesti, gal būt visai nežinomi žmonės.
Tai va, šitaip ir gyvenu. Pateikiau savo bičiuliams fotografijos parodą. Pirma tokio viešumo ir tokos siauros pakraipos - PORTRETAI. Draugai man atnėšė nustabiausių gėlių, iš viso pasaulio.
Vakar mano sūnus šventė savo pirmąjį rimtą Jubiliejų, tikėkimės, kad iššventė savo laiko pilnatvės momentą iki galo ir našiai... pasveikinau, nupirkau dovanų ir palinkėjau LAISVĖS.
Ir tau, mielas skaitytojau, linkiu laisvės, o ypač nuo įkyrių minčių. Nors tu ir nešventi Jubiliejaus, ir nesi mano sūnus.
Sudiev.
Liutauras

Sunday, January 01, 2006

Reikia grįžti prie principų reikšmės, reikia ieškoti kur gimė, kaip augo ir tobulėjo ateitininkų principai.


Veikloje

Trimitas 1905
Žaibas 2003
Choras 2006

Siuo metu galima kalbeti apie tai kaip suprantame Katalikiskumo principa.
Lietuvoje dazname at-ku padalinyje, kuopoje, burelyje ir kt. yra pastebimas didelis maldingumas ir maldos praktikos veiksmai, bei renginiai turi derama reikšmę, yra skatinami vyresniu mokytoju ir turi tradicijas.
Tai - didelio pagirimo verti at-ku kuopu globeju darbai.

Is kitos puses yra pastebima, kad maldose virsmas ir veiksmas greitai uzgesta ir labai menkai matosi at-ku veiksmu, kurie butu maldu itakoti ka nors keisti savo gyvenamojoje aplinkoje, savo grupeje, seimose, miestuose ir net asmenyse.
Kaip pavyzdys, daugelio at-ku tevai visai yra bejingi Af veiklai, o kartais net nelabai gerai zino kur ju vaikai yra , kokioje veikloje skesta ar auga ir kokias vertybes bando savo jaunuose gyvenimuose nesti ant trapiu ir jaunu peciu.
Mazai girdisi at- ku veiksmu ir viesuse Letuvos aktualiju sprendimuose, veiksmuose susiijusiuose su atnaijinimo Credo ipareigojimu ir isipareigojimu.
Jau ne karta esu kalbejes apie tai, kad geras at-ku krikscionisko gyvenimo budas , o veikloje vadinamas katalikiskumo principu, daznai yra suprantamas kaip maldingumo veiksmas. Taip niveliuojent ir sumenkinant pacia katalikisumo esme, jo saltinio visapusybe ir visareiksminguma. Kristus at-ku organizacijoje yra pirmasis asmuo, pagrindins ir visur dalyaujantis mokytojas, draugas, broils, ne vien maldininkas.
Puikiai zinome, kad gyvenant negana vien poteriu. Tikra malda yra zodis ir gyvenimas su Dievu, bei jo Zodzio klausymas ir, zinoma, vykdymas.
Kaip galime keisti, atnaujinti at-ku organizacijoje esancia padeti su maldingumo pricipu. Paprasta - reikia skaityti ir vykdyti Dievo Zodi ir gyventi katalikiskume.
Kaip jau pries 10 metu yra issakes savo izvalgas gerb. sendraugis Petras Plumpa - mes neturime teises katalikiskumo vadinti principu, gyvenimo ar veiklos forma, dalimi ar tik principu. ,,Nes Katalikiskumas negali buti nei principas nei kriterijus, nei pagalbine atrama, nei forma. Tai kelias, tiesa ir gyvenimas, tai turi buti viso musu buvimo esme."
Negalime, kaip krikscionys neturime teises, katalikiskumo, kuris buvo pasetas musu sirdyse pacio Kristaus, padeti i ta pacia plokstuma su kitais keturiais at-ku principais. Gali kilti gresme ir pagunda tautiskuma, ar inteligentiskuma vertinti labiau, ar tiek pat kaip katalikiskuma.
Laikas prisipazinti, kad Deivuje ir ji Zodyje telpa tauta, seima, visuomene ir visa, o ne Dievas yra tik tiek, kiek reikia visuomenei, kiek supranta inteligentas, kiek telpa seimyniniuose santykiuose. Ne tokia tverka turi buti principai deliojami. Ne tam skirta tai, gad galetume nuteisinti visus savo veiksmus panaudojant tik tam tikras formules. Su gygybe nepajuokausi, I dezute neidesi. Su kurybos procesu- taip pat.
Katalikiskumas yra visu kitu principu saltinis ir verme. Be jo visi principai ir pareigos gali igauti savanaudiska ir egoistini charakteri ir iskreipi, galutinai sunaikinant ateitininku misija ir ta Dvasine vertybe, kuri suteikia teise kalbeti apie amzinybes vizija ir krikscioniskojo gyvenimo misija su Kristumi per Kristu ir Kristuje.
Kitoks bandymas interpretuoti ateitininku Credo nei ,,Visa atnaujinti Kristuje, suvienijant tarsi galvoje" supainioja vertybiu skale ir iskreipia Kristocentrines Baznycios veida.
Tai kiek at-kai turi principu? Šiuo metu-penkis.
Inteligentiskuma, visuomeniskuma, simiskuma, tautiskuma ir veikluma, kuris neteisetai puvo uzmirstas po nepeprastosios Palangos konferencijos.


Kaip as galeciau dar paprasciau paasikinti visiems apie tai, kad siuo metu labai truksta mums supratimo kas yra tikrasis krikscioiskas veiksmas. Sių dienųs aktualijos yra labai paparastos, bet ir tuo pat metu labai sunkiai iskalbamos ir paaiskinamos, kad butu suprastos visu, lengvai ir vienodai darniai.


Manau, kad reikia kviestis i pagalba ne tik kunigus, pasauliecisu ir bet ir musu draugus, bendrazygius ,kurie jau senai yra pasieke Tėvo namus. Kurie gali is aukstybiu padeti mums susiorentuoti ir kaip nors, be didesniu praradimų, pasiekti Vienybes zenklus musu visu darbuose.

Kodel siuo metu yra toks didelis suskaldymas musu organizacijoje.
Atsakimas yra vienas - nera dvasios dziaugsmo ir neturime gero choro su giesme i Dangu.
Choras pasirodo gali buti labai svarbus instrumentas. Ne maziau svarbus nei pati giesmė.
Taip, kaip zaibas ir trimitas turi jau simbolinę vietą musu organizacijos zodyne ir reikšmę simboliu kalboje.

Krikscionys savo kelyje jau turi Tikejimo skyda ir vilties salma.

Krikscionys, visi krikscionys, turi Kryziaus zenkla.
Krikscionys turi TORINO drobule ir dar daug kitu labai idomiu ir prasmingu zenku.

Ateitininku ir oganizacijos, ar sajudzio veikoje yra zenklu, kuriuos galime labai paprastai atpazinti ir priimti su entuziazmu. Šiuo metu aktualūs yra Principu zenklai. Jie uzima derama vieta. Bet stebetina, kad nera kam ju reiksmes šiandien pratesti ir sukurti najuose, siu dienu janimo zenklu skaleje esancius priimtinus naujus pavidalus.

Tik du asmenys siu zenklu istorijoje uzuma derama kurybine vieta.
Ar siu dienu janimas skaito siu iskiliu ateitininku organizacijos veikeju palikima, ar supranta kokiu budu, musu patriarchai priejo prie siu zenklu suskurimo. Tai labai svarbu, zinoti kaip atsirado, kokiose mintyse gime Ateitininku principai. Tai nera vien istorinis ieskojimas ir nagrinejimas.
Tai kaip Jus jau supratote yra siu zenklu aktualumo suvokimas. Be sios pazinimo dimensijos mes negalime suprasti paslatingo, akivaizdaus ir antagamtisko siu principu ir pareigu veikimo esmes.
Norint kad kiekvienas veikiantis ateitininkas suprastu principus - reikia juos studijuoti, taip pat kaip ir ju kureju visa rasytini palikima.
Ar paprasta skaityti Salkauski , Dovydaiti, Maceina, Girniu, Pikūna, Pakštą, kun Yla ir kitus?
Nera paprasta, jau vien del tos priezasties, kad siuo metu siu kureju knygu Lietuvoje reikia ieskoti su ziburiu, taip, kaip buvo Diogeno laikais.
Aplinka -helinistine ir nei maziau nei daugiau stabmeldiska, kaip prieš du tukstancius metų.

Ypac del sios priezasties tenka priminti, kad valgant duona, is pradziu imame duonos kepala,vėliau peili, dar veliau rieke aptepame medumi ir jauciames laimingi, lyg pries mus stovetu pas Aaronas ir per jo barzda vervetu medus, o ne vien per musu pirstus.
Viskas turi tam tikra seka. Turi logika.
Todel siandieninis ateitininku bandymas veikti pagal Salkauskio ir Dovydaicio kurtus principus, nezinant istaku ir tos minties vermes nepazystant is kurios ir issiluksteno musu principai - yra be galo pavojinga. Sis klastingas kelias gali nepasiruosusi asmeni nuvesti i klysteki, nes patys principai, surasyti dabartinese ateitininku internetinese svajonese, niekur neveda savaime. Reiki isminties, kuria, ankstesnes kartos gudavo is seimos ir tevu, velesnes is karo ir pokario klajoniu, dar velesnes ir sovietinio suspaudimo ir neperseniausiai vekiantys - pagimde si supratimą atskirties ir atsiribojimo nuo pasaulio pagundu, realybeje.
Reikia gristi prie principu esmes, reiki ieskoti kur gime, kaip augo ir tobulejo ateitininku peincipai. Ieskoti minciu krestomatijos.
Ieskoti minciu bibliotekos ir minciu skelbeju, kaip asmenybių.

Kaip svarbu yra dar ir dar karta pabrezti, kad ne vien veiksmas bet ir mokslas, bei reikalo ismanymas - yra ateitininku misijos ir veiksmo saltinis.
O tikrasis, galutinis ir pilnutinis saltinio saltinis yra Kristus, ateitininku idealas.
Visa atnaujinti Kristuje - yra saltinis kiekvienam ateitinikui ir katalikui.

Liutauras Serapinas
Ateitininkų federacijos pirmininkas

ATEITININKŲ KONGRESAS YRA KŪRINYS


Pirmoji įžanga į 2006 m. ateitininkų Kongresą

Ar išliekame aktyvūs dvasiškai kaip ateitininkai. Ar tik religine prasme, kaip Katalikų Bažnyčios parapijų dalis, ar ir kaip sąjūdis, kuris turi savyje potencijos atnaujinti net ir pačią Katalikų Bažnyčią.

Ar dvasine prasme esame aktyvesni negu organizacine.

Valstybės atnaujinimas, jos piliečių mentaliteto akcentai, kuriose veikia ateitininkai ir Katalikų Bažnyčia tūrėtų būti pagrindiniai akcentai ir tyriamoji užduotis Kongreso programoje.

Del ideologinės veiklos aktualizavimo ir ,,Susirinkimų mokyklos" - reikia peržiūrėti veiklos gaires, globėjų kursų ruošimo metodus ir konferencijų moksleiviams, bei studentams paskirtį ir turinį.

Ateitininkų veikla, kaip judejimas, atnaujinimo tikslais ir kaip organizuota profesionaliai pargįsta struktūrinė veikla, turi palaipsniui auginami sąmoningumo, tai yra aktualumo, o ne intensyvumo, kaip narių sąrašų didėjimas, prasme.
Veiklos aktualizavimo ir techniniai savirangos klausimai turi neužgožti dvasinio polėkio ir ideologijos. Visame veiklos horizonte, jie turi būti suprantami ir patrauklūs kiekvienam katalikui ne tik Lietuvoje.

Ryšiai, struktūros, informacija, savitarpio pagalbos projektai, bei paramos paieška yra tik priemonės ir negali tapti organizacijos savistove prasme visoje veikloje.

Kongresas savaime pareikalauja papildomis jėgos ir energijos, kuri gali savotiškai ir iškristi iš įprastos organizacijos veiklos konteksto. Todel būti kuo arčiau kasdieninės veiklos, kuri yra planuota ir pagrįsta aktualiais poreikiais, pritraukiant kuo daugiau atskirų iniciatyvų - ir yra kongreso pasiruošimo ir pačio veiksmo darbas bei pritaikymas.
Kongresas turi natūraliai įaugti į kasdieninės veiklos ritmą ir aktualijas. Jo metu tik galima, ir yra verta, praplėsti kalsdieninės veiklos ribotumo rėmus, per visuotinį šventimą ir liturgijos išgyvenimą kartu, su visais organizacijos nariais. Tai - šventės dalis.
Pvz.: Pavienės kuopos veikia turi savo atskirus darbo planus renginiams ir aktualijas siaurąja prasme, bet ir bendrą tikslą, viziją ir misiją, kurią kiekvienas padalinys ir net individas, pagal savo talentus ir sugebėjimus bando realizuoti ir išreikšti nepertraukiamame sąntikyje su visu sajudžiu, organizacija ir bažnyčia.

Kongresas – tai vieta ir laikas susijungimui ir susivienijimui bendroje liturginėje, šventinėje ir akademinėje veikloje.

Dažnai kongresas neatstoja visų iškeltų lūkesčių ir neatsako į visas iškeltas užduotis.

Dažnai pats klausimo isškėlimas nurodo krypti ir suteikia platesnes galimybes ilgesniam nei 3 dienų veiklos planui, duoda potencijos natūraliu būdu, be stresų, skubėjimo ir ažiotažo surasti puikius sprendimus, priimtinus kiekvienam, atskirą poziciją turinčiąjam, individui ir organizuotams, ar net visam struktūriniam padaliniui.

Bet visada išleika aktualija - savo kasdeininiais darbais liūdyti ir puoselėti ateitininkų ideologines užduotis ir demonstruoti valios rįžtą keisti ir naujinti visą.

Kongreso gairėms galima panaudoti ateitininkų gerąją konstruktyviąją patirtį, veiklą ir sąjūdžio nevaldomą jėgą, kurią turi kiekvienas vilties matyti kaip Šventosios Dvasios ugnies karštį ir vėjo stiprybę, skirtą atnaujinimo, mokymo ir asmeninio atsinaujinimo darbuose.

1. Kongresas nėra ir negali būti tik momentinės sąvokos reiškinys.
2. Kongresas turi neišvengiamai tūrėti ateičiai tęstinumą sprendimuose ir bendrose veiklos gairėse.
3. Kongreso sureikšminimas yra nepagarbos priežastis kitaip mąstantiems, ar nedalyvaujantiems jame katalikams, kurių esatis, šalia ateitininkų, yra nepelnytai užmiršta pačių ateitininkų, ar neįvertinama.
4. Kongreso vieta ir erdvė apjungia ne tik ateitininkų organizacijos ganyklas, bet ir visą Tautą, Katalikų Bažnyčią ir Dvasinį pasaulį, kurį galime įasmeninti tūkstančiai šventųjų gyvųjų ir mirusiųjų ateitininkų vardų.
5. Kongreso registracijojos lape pirmas asmuo yra Kristus.
Kongreso dalyvis yra kiekvienas katalikas, o gal net kiekvienas geros valios žmogus.
Kongresas yra misijos vaizdas.

Ateitininkų Kongresas yra kurinys.

Ateitininkų misija yra suprantama kaip pasaulinės organizacijos raida. Kitame kontekste neįmanoma kalbėti apie viziją.
Katalikiškų organizacijų ryšys su ateitininkais pasaulyje - yra kelias į veiklos viziją.
Neįmanoma atskirti ir bandyti dėstyti veiklą kaip atskirą skirtngose šalyse. Išeiga - nuolatiniam veiksmui - prvalomas veikimas kartu misijos lygmenyje.

Liutauars Serapinas
2005-07-12

Thursday, December 29, 2005

Dėl Ateitininkų rūmų Kaune

Dėl Ateitininkų rūmų Kaune





2005-11-28 11:00 val. Kaune, buvo surengtas KTU ir AF vadovų susitikimas.
AF atstovavo AF pirmininkas Liutauras Serapinas ir AF tarybos narys, Vidas Abraitis.KTU atstovavo rektorius Ramutis Petras Bansevičius
ir KTU Senato pirmininkas Rimvydas Povilas Žilinskas.
Kaip žinote AF patalpų panaudos sutartis su KTU dėl Ateitininkų rūmuose esančių Laisvės al.13, Kaune, yra pasirašyta ir galioja iki š.m. gruodžio 30 dienos.
Kadangi panaudos sutartį KTU pasirašė jau nebeegzistuojančio
KTU Senato sprendimu, tai sutartis turi būti sudaroma iš naujo. Taip pat pasikeitė ir sutarties pasirašymo formuliarai bei tvarka.

AF pateikė KTU visus reikiamus dokumentus dėl naujos sutarties pasirašymo ir laukia tik patvirtinančių AF veiklą dokumentų iš VJRT ir Kauno m. Švietimo skyriaus.
AF valdyba ne vieną kartą kreipėsi ir buvo susitikusi su KTU administracija dėl rūmų panaudos ir atgavimo nuosavybės teisėmis.
Taip pat AF valdyba raštu kreipėsi į LR Seimą, Švietimo ir Mokslo Ministeriją, LR Ministrą Pirmininką, dėl rūmų perdavimo AF galimybių.

Buvo svarstomos panaudos, nuomos ir nuosavybės teise atgavimo galimybės.

Deja buvo gauti atsakymai, kurių esmė jums žinoma – nėra teisinio pagrindo minimą pastatą perduoti AF nuosavybei, o sutartį dėl panaudos sutarties sudarymo turi teisę KTU, gavę tam tikrą leidimą iš LR vyriausybės ir ŠMM.
Iki 2003-07-14 dienos darytos pastangos dėl rūmų susigražinimo neturėjo teisinio pagrindo ir užstrigo tarp Kauno miesto savivaldybės, KTU ir LR vyriausybės ketinimų ir reikalavimų.
Taip pat buvo aptartos galimybės su Kauno arkivysk. JE S. Tamkevičium dėl pastatų mainų su LR. Buvo aptartos galimybės AF atiduoti savo teises į Ateitininkų rūmus Kauno Arkivyskupijai, taip pritaikant kitas galimybes. Deja tokie ketinimai teikia labai abejotiną viltį pasiekti norimą rezultatą.

2005-11-29 surengto KTU ir AF vadovu susitikimo metu gavome informaciją kad:

Rektorius Ramutis Petras Bansevičius patvirtino ketinimus pratęsti panaudos sutartį su AF, jeigu gaus pritarimą iš KTU Senato.
Senato pirmininkas Rimvydas Povilas Žilinskas sutiko su tokiu rektoriaus sprendimu.
KTU valdomi Ateitininkų rūmai yra pripažinti kaip reikalaujantys kapitalinio remonto.
KTU ruošiasi kapitaliai remontuoti Ateitininkų rūmus 2006, 2007, 2008, metais. Tam reikalui pateikė prašymą LR vyriausybei.
LR Vyriausybė pažadėjo patenkinti KTU prašymą remontui skiriant apie 7 milijonus Lt. Lėšos bus skirstomos š.m. gruodžio mėn.
KTU pateiks prašymą AF rūmuose esančių struktūrinių padalinių patalpų atlaisvinimui remonto metu.
AF prašymas suteikti galimybę toliau naudotis, ir remonto metu, patalpomis buvo atidėtas.
KTU sutarties pasirašymo terminų nedetalizavo, ar tai bus daroma po remonto, ar prieš prasidedant kapitaliniui remontui.
AF pasiūlymas finansiškai prisidėti prie remonto išlaidų KTU administracijos buvo atmestas remiantis techninėmis finansavimo sąlygomis.

Iš vados po susitikimo su KTU administracija:

KTU administracija naudodamasi AF pastangomis susigražinti ateitininkų statytą ir iki karo priklausiusį pastatą Laisvės al. gavo naujas patalpas Kaune.
KTU administracija neinformavusi AF vedė derybas su LR vyriausybe dėl Ateitininkų rūmų kapitalinio remonto. Bet tokių derybų nepalaikė su AF.
KTU investuodamas lėšas, kurių bendra suma gerokai viršija esamą rūmų vertę sunaikina bet kokias galimybes AF susigražinti pastatą ateityje, net pasikeitus įstatiminei situacijai, visam laikui užkirstų kelią rūmų susigrąžinimui.
KTU administracija menamai yra nusprendusi pasisavinti Ateitininkų iki karo turėtą turtą, to siekia metodiškai ir neviešindama savo kėslų.

AF Valdybos ketinimai:

Viešinti per spaudą ir TV susidariusią situaciją.
Kreiptis papildomai į tas institucijas, kurias jau buvo pasiekę AF kreipimaisi raštu dėl Ateitininkų namų sugražinimo.
Kreiptis į atitinkamas institucijas dėl visuomeninių organizacijų turto sugrąžinimo teisių atstatymo.
Kreiptis į Kauno arkivysk. JE S. Tamkevičių informuojant apie esamą padėtį ir prašant konstruktyvios pagalbos esamai padėčiai gerinti.
Kreiptis į Kauno m. savivaldybę dėl visuomeninės paskirties patalpų suteikimo AF padaliniams veikiantiems Kaune ir dėl KTU veiklos praradusiems savo patalpas.
Kreiptis į VJRT dėl susidariusios situacijos įvertinimo ir AF interesų atstovavimo šioje byloje.
Išreikšti konkretų nepasitikėjimą KTU administracijos veiksmais, dėl AF neinformavimo apie ketinimus galutinai atimti iš AF teisėtai turėtą ir sovietmečiu atimtą bei materialiai sunaikintą ateitininkų turtą Laisvės al.13, Kaune.
Išskirtiniu atvėju kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl neteisėto Ateitininkų bendruomenei priklausiusio turto užvaldymo, sunaikinimo ir pasisavinimo.

Jūsų rekomendacijų ir patarimų lauksiu
Pagarbiai
Liutauras Serapinas
AF valdybos pirmininkas

Tuesday, December 27, 2005

DĖL EUROPOS SĄJUNGOS 2007-2013 METŲ STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMOS PANAUDOJIMO



Dėl kreipimosi, kitaip vadinamos Peticijos, kurios turinį svarstė AF valdyba, eilinio posėdžio metu, manau jog reikia ateitininkų bendruomenei daugiau paaiškinti ir pateikti argumentų, kodėl tai gali būti svarbu kiekvienam ateitininkui, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui. Reikia negailėti pastangų, kad Tėvynėje liktų dirbti, kurti šeimas ar projektuoti ateitį perspektyvus jaunimas. Nepriklausomai nuo galimybių jaunam ir perspektyviam Lietuvos piliečiui kur kitur išvykus susikrauti startinį kapitalą. Bet turėti realias galimybes gyventi ir jausti gyvenimo pilnavertiškumą, o ne tik tiesti aukščiausios kokybės kelius, padedant iš rytų ir vakarų atvykstantiems turistams pamatyti gražiausius Lietuvos kampelius.
Kodėl ateitininkui, kuris savo veiklos turinį formuoja integruodamas dvasines ir materialines vertybes, bei sąmoningai akcentuoja tautinių bei kultūrinių pradmenų svarbą, šiuo metu gali būti svarbu įsivelti į finansinių ir ūkinių subjektų finansavimo peripetijas, kurios nuo amžių amžinųjų buvo padengtos įvairiomis aistromis, paslaptimis ir machinacijomis.

Elektroninės konferencijos puslapiuose pasirodė Redos Sopranaitės ir Ingos Kuzmičiovos kvietimai, liudijimai ir asmeniniai padrąsinimo laiškai. Pratęsdamas jau vykstančią diskusiją ne tik konferencijos svetainėje, pateikiu Jums Peticijos turinį su kai kuriais komentarais.

KREIPIMASIS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS 2007-2013 METŲ STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMOS PANAUDOJIMO susideda iš kelių pagrindinių reikalavimų, kuriuos besikreipiančios visuomeninės organizacijos pateikia taip:
1. Mūsų valstybei tapus Europos Sąjungos nare, mes, Lietuvos piliečiai, įgijome istorinę galimybę iš esmės pakeisti savo ir savo vaikų gyvenimą. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007-2013 metais Lietuvą pasieks didelė parama – apie 20 milijardų litų. Tai ne valdžios, bet mūsų – visų šalies piliečių – pinigai. Kokių tikslų siekiant, kam ir kaip bus panaudotos šios lėšos? Esame tikri, kad jų pagalba galima padėti pagrindus ilgalaikei Lietuvos piliečių gerovei bei įtvirtinti Lietuvą kaip pažangią ir konkurencingą valstybę.
2. Tam būtina paramos lėšas įsisavinti skaidriai ir efektyviai, nukreipti jas į visos tautos, visų piliečių gerovę laiduojančias plėtros sritis.

Todėl peticijos tekste, atsižvelgiant į politinius ir valstybės valdymo struktūrų jau atliktus veiksmus yra pagrįstai reikalaujama kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
I. skaidriai, viešai ir argumentuotai, remdamasi ne grupiniais, bet nacionaliniais interesais, priimtų sprendimą dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo 2007-2013 metais;
II. priimdama sprendimus dėl paramos panaudojimo tartųsi su visuomene – su socialiniais, ekonominiais ir regioniniais partneriais: kartu su jais kuo skubiau nustatytų Lietuvos plėtros prioritetus, proveržio kryptis, konkrečius paramos panaudojimo tikslus bei kriterijus ir pateiktų juos viešam svarstymui;
III. skirtų gerokai didesnę nei iki šiol paramos dalį Lietuvos žmonių išsilavinimui, mokslui ir inovacijoms, žinių visuomenės kūrimui, numatytų ne mažiau nei 10 nuošimčių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų švietimo ir mokslo infrastruktūros plėtrai;
IV. perduotų atsakomybę už žinių visuomenės bei žmogiškųjų išteklių prioritetų įgyvendinimą Švietimo ir mokslo ministerijai - nacionalinę švietimo politiką įgyvendinančiai institucijai;
V. užtikrintų, kad socialiniai, ekonominiai ir regioniniai partneriai būtų privalomai įtraukti į darbo grupes bei visus projektų atrankos komitetus, juos deleguojant vienijančioms ir atstovaujančioms organizacijoms, ir turėtų juose balso teisę;
VI. laiduotų, kad nedelsiant visi valdžios institucijose priimami sprendimai dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo ir juos grindžiantys argumentai būtų publikuojami žiniasklaidoje, kad viešai būtų skelbiami visi galutiniai struktūrinių fondų paramos gavėjai, kaip numatyta 2005 metų lapkričio 9 dienos Europos Komisijos priimtoje „Skaidrumo iniciatyvoje“.
Nuo šiandieninių Vyriausybės sprendimų panaudojant Europos Sąjungos paramą daug priklauso būsima Lietuvos valstybės pažanga, visos mūsų visuomenės sėkmė. Todėl už šių sprendimų pagrįstumą ir strateginį įžvalgumą, už sąžiningą ir skaidrų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, atsakomybę privalo prisiimti ne tik Vyriausybė, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas, visos parlamentinės partijos, Respublikos Prezidentas.
Šio kreipimosi pateikimo pagrindas: Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas – kiti svarbūs visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimai.


Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į neproporcingą lėšų paskirstymą tarp žinių visuomenės kūrimo ir ūkio naudmenų kūrimo, kuris ypač disonuoja taip vadinamoje kelių tiesimo ir rekonstravimo finansavimo programoje.
Žinių ekonomika- visų Lietuvos piliečių išsilavinimo klausimas. Todėl šiuo metu yra pastebimas keistas lėšų skirstymo modelis, kai lėšos skirtos žinių visuomenės poreikiams ir vystymui įsisavinti, yra pateikiamos net ne ŠMM, o Socialinei ir darbo ministerijai, kuri tiesiogiai neneša jokios atsakomybės Lietuvos kultūros ir švietimo politikoje.

Kaip spaudos konferencijose pareiškė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vadovai, jaunimas šiuo metu nemato perspektyvų ir apie 70 procentų jaunųjų mokslininkų yra pasiruošę išvažiuoti iš Lietuvos, ir tik gavę pakankamai gerą darbą ir prasmingą mokslinį turinį tikėtųsi pasilikti tėvynėje.

Valstybės parama visuomeniniam sektoriui, visuomeninėms organizacijoms, kurios turi tiesioginių įsipareigojimų lietuvių kultūros ir jaunimo pilietiniam ir patriotiniam ugdymui, yra menkavertė ir neadekvati šiandieniniams poreikiams. Pilietinės iniciatyvos ekonominio finansavimo lygmenyse yra sutapatinamos su sporto ir laisvalaikio užimtumo organizavimo iniciatyvomis. Tai nelyginami dalykai. Taip būti negali, jeigu valstybės vyrai skaito tuos pačius laikraščius, kurie mirgėte mirga iliustracijomis ir faktais apie jaunimo nusikaltimus, susvetimėjimą ir moralinį kultūrinį nuosmūkį. Apie dvasinius poreikius laikraščiai nerašo, bet...


Kaimuose nyksta švietimo institucijos, o ir pesimistines nuotaikas afišuoja patys kaimo mokyklėlių vadovai. Per metus į pirmąją klasę yra surenkama tik po du, tris pirmos klasės moksleivius. Iš kaimo masiškai bėga žmonės į miestus. Deja miestuose yra visos sąlygos galutinai sunaikinti tas tautines lietuviškas tradicijas, kuriomis buvo gaivinama ir palaikoma lietuviška tautinė sąvimonė, kaip tam tikra dvasinė vertybė. Kaimo vaikai masiškai integruojami į miesto kultūrą, o vėliau ir keliauja į kitas pasaulio šalis ieškoti savo gyvenimo turinio. Taip nyksta Lietuvos kaimas, su juo kartu ir miesto lietuviškasis tautiškumas ir kaip pasekmę galime prognozuoti ir tai, kad tuose lietuviškuose miestuose neužilgo gyvens jau nebelietuviai.
Naikindami tik iš socialinės ir ekonominės pusės kaimo infro struktūras, o tai realiai yra daroma ES finansinius srautus nukreipiant tik į stambių ūkių vystymą, kuriuose yra naudojama samdoma darbo jėga iš miesto trumpam atvažiuojančių gyventojų, o ne tik iš vietinių gyventojų, nenumatydami daugiametės strategijos kaip integruoti kaimiečius į besikeičiančią Lietuvos ekonomikos raidą, nesukuriant kaimo erdvėje galimybių gauti išsilavinimą ir darbą kiekvienam ten gyvenančiajam, per labai trumpą laiką bus pasiekta, kad kaimo vietovėse gyvens tik gyvuliai, žvėrys specialiuose rezervuaruose ir stambūs ūkininkai, bei vienas kitas egzotikos pasiilgęs meninkas.
Nekultūrindami Lietuvos kaimo, neskiriant tam pakankamai dėmesio ir iš finansinės pusės, mes nenuspėjamai galime nukultūrinti ir visus penkis Lietuvos miestus, kuriuose dar galima rasti profesionalų teatrą, parodų salę, kurioje eksponuojami ne rankdarbiai ir dekoratyvinės šaknys-gumbai, turistinės fotonuotraukos ar skudurais apkarstyti taip vadinami modeliai.
Turime aktyviai peržiūrėti ir įvertinti savo kultūrines vertybes, kad ateinantys dideli pinigai mūsų tautinių vertybių neuždengtų netikrų kultūrų pelenais.
Sruktūrinių fondų įsisavinimas, skirtingai nei kai kuriose Europos valstybėse, atskiruose Lietuvos regionuose šiuo metu ne didina sanglaudą, o tik dar labiau skaldo visuomenę, didina socialines įtampas ir socialinę diferencijaciją provincijoje. Apie tai kalba iki šiol atlikti tyrimai.
Nuo trečiosios nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos kultūros sektorius niekada nebuvo reformuotas ar kaip kitaip keistas, yra toks pats kaip ir prie Stalino, Chruščiovo, Brežnevo ir kitų Lietuvos kultūros ,,puoselėtojų”. Kalbu apie valdymo ir administravimo struktūras. Tai faktas. Kūrybinės veiklos nėra įtrauktos į ES finansavimą ir šiuo metu nėra bandomos kaip nors įteisinti, neturi galimybės pasinaudoti ES parama. Valstybinės kultūros įstaigos yra įsteigtos dar sovietiniais laikais, o ir šiandien valdžia rūpinasi tik valstybinėmis įstaigomis. Kaip teigia scenos meno kūrėjų asociacijos vienas iš vadovų A. Imbrasas, ekonominiai santykiai tarp kūrėjų kūrybinių asociacijų yra iškreipti. Visos naujos kūrybinės organizacijos yra įteisintos tik kaip visuomeninės organizacijos. Reiškia be tiesioginio finansavimo.
Tai rodo, kad tokioje laukinėje erdvėje Lietuvos kūrybiniai darbuotojai sugeba dirbti. Ir kaip nekeista, Lietuvos kūrybinis kultūrinis potencialas yra labai didelis, apie tai žino visas pasaulis. Lietuvos dailininkai, muzikai, šokio specialistai dirba ir dėsto civilizuoto pasaulio šalyse. Jų pasirodymai yra laukiami ir aukštai įvertinami. Tai rodo Lietuvos kūrėjų potenciją ir sugebėjimą konkuruoti kultūriniame lygmenyje su senuoju Europos pasauliu.
Airijoje ir Austrijoje kūrybinis sektorius yra vienas iš sparčiausiai augančių veiklos barų, kas ir sudaro žinių visuomenės kūrimosi pagrindus. Tai sudaro galimybes ekonominiams santykiams ir gerbuviui augti bei tobulėti. Šiame sektoriuje yra sukuriama daugiausia darbo vietų. O 2007-2013 metų strategijoje kultūrinės veiklos finansavimo dar nėra. Gal atsiras kiek vėliau? Praėjus ketvirčiui amžiaus- 2013 metais? Lietuvoje yra visos sąlygos turėti ,,stalininį" kultūros reikmių administravimo modelį. Tai tikrai butu ,,didelis"ES finansinių lėšų valdymo ir administravimo pasiekimas!
Todėl svarbu žinių visuomenės ir žmogiškųjų išteklių įgyvendinimą perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai, o ne kokiai kitai valstybinei institucijai. Jeigu lėšos bus išskirstomos ir išsmulkinamos, tai švietimo politika bus nepakankamai vystoma ir efektyvi. Tai vėl skausmingai palies kaimo infrostruktūras. Uždarius kaimo mokyklėles, pedagogai, turintys aukštą kvalifikaciją praras savo kvalifikacijas, turės persiatestuoti ir ieškoti naujo užsiėmimo, arba vykti į svetimą miestą, ar net šalį. Šioje situacijoje tiesiog suspindės savo galimybių pasiūla įvairios perkvalifikavimo ir kursų įstaigėlės besiglaudžiančios prie darbo biržų, ir taip vadinami darbo biržų mokymo centrai. Kam siekti mokslo aukštosiose mokyklose, jei galima gauti žinių ir darbo atvykus į darbo biržą? Tai daug pigiau, paprasčiau ir laiko mažiau užima. Taip bus realiai įrodyta, kad Lietuvos kaime gyvena tik nekvalifikuoti žemdirbiai, užsiimantys robinzonada, miestuose savo butus pragėrę girtuokliai, daugiavaikės ir daugiatėvės mamos, kūno parazitai, bei pensininkai, kurie yra tik našta augančiai nepriklausomos Lietuvos potencijai. Visai kita padėtis yra kaime esančiose vilose ir fazendose. ES struktūrinių fondų lėšos ir bus maksimaliai panaudotos nutiesti moderniems keliams iki jų.
Nacionalinę švietimo politiką vygdančios įstaigos pateiktame lėšų skirstymo plane ŠMM numatyti tik grašiai. Šiuo metu lėšos yra skirstomos pagal tai, kokios partijos atstovas vadovauja atitinkamai ministerijai. Lėšos yra skirstomos pagal išankstinius tarp partijų numatytus sąntykius, o ne pagal Lietuvos ekonomikos ir plėtros prioritetus. Pagaliau niekas ir nežino apie taip vadinamas valstybines strategijas, kurios numatytų nacionaliniu prioritetų ekonomikoje, kultūroje ir kt. raidą, projekciją.
Kas žino, kokia yra lietuvių nacionalinė kultūrinė strategija, arba ekonominė strategija iki 2013 m.? Kur buvo paviešinta ir išdiskutuota, kiekvienam piliečiui suprantama kalba apie LR nacionalinę ekonominę strategiją?
Pilietinė visuomenė negali susitaikyti su tuo, kad grupiniai politiniai argumentai nulemtų ES biudžeto skirstymą. Labai ydingas yra toks veiklos modelis- kai vyriausybėje, remiantis aukščiau išvardintais kriterijais, yra sukuriami valstybiniai projektai dėl lėšų įsisavinimo ar paskirstymo, vėliau yra ,,nuleidžiami” per labai trumpą laiko tarpą visuomenei susipažinti, o dar vėliau jau yra vengiama ką nors keisti, panaudojant milžinišką tų pačių lėšų remiamą aparato mechanizmą, kad niekas nebūtų keičiama. Taip visuomenės balsas yra nustumiamas į paribį. Taip formaliai vyriausybė laikosi ES nuorodų konsultuotis su socialiniais partneriais. O iš tiesų mes, visuomeninio sektoriaus struktūros ir organizacijos, esame tik žaisliukai vyriausybės rankose. Negalintys aktyviai ir kokybiškai įtakoti vyriausybės priimamų sprendimų
Visuomeniniam sektoriui yra paliekama teisė dalyvauti projektų teikimo, pagal iš anksto numatytas programas, galimybę. Be strategijos ir nacionalinės programos, ką tokie projektai gali nuveikti, pagerinti ir išpuoselėti valstybinės kultūros, švietimo ar žinių visuomenės kūrimo, bei socialinės veiklos srityje, nurodymo ir gairių nėra. Todėl, kad nėra valstybės vyriausybės institucijų parengtų strateginių programų. O jeigu ir yra-tai ne visiems žinoma kas jose rašoma. Taip yra sudaromas dar vienas būdas neteisingai ir netikslingai panaudoti turimas lėšas, arba jas tiesiogiai ,,nuplauti” administravimo išlaidoms ir įvairiems menkaverčiams projektėliams, kurie tik gražiai yra surašomi ant popieriaus, o visuomenei realios naudos negali duoti. Bet tokie projektėliai yra naudingi šimtams įsteigtų biurų ir raštinių, na ir žinoma, valdininkų išlaikymui.
Ar jums teko girdėti ką LR vyriausybė planuoja pasiekti 2013 metais, įsisavindama 20 milijardų litų iš ES. Ką konkrečiai?
Todėl neoficialiai skraidantis popiergalis apie ES lėšų paskirstymą, remiantis politinių partijų išankstiniais susitarimais, kuriame yra numatoma, kad lėšos skirtos mokslui ir žinių visuomenės kūrimui bus keletą kartų mažesnės už tas milijonines lėšas, kurias LR vyriausybė numato kelių tiesimui ir kitiems antraeiliams darbams, kurie niekada negalės tapti nacionalinės strategijos perspekyviomis dalimis - kelia didelį rūpestį kiekvienam patriotiškai nusiteikusiam piliečiui.
Mūsų visuomenė yra klaidinama lietuviškų valdininkų ir lėšų administratorių, kad Briuselis nurodo kiek ir kur turi buti panaudotos ES lėšos Lietuvoje. Tai yra netiesa, ES atitinkamos institucijos teikia tik rekomendacijas, o konkrečius procentus paskirsto LR institucijos.
O vis tik, ES pareikalaus ataskaitos, pagal kokias daugiametes strategijas buvo įsisavintos lėšos ir ką tuo pavyko pasiekti konkrečiais skaičiais. Ar ir tada mūsų valstybės vyriausybės valdininkai kalbės apie nacionalinius Lietuvos interesus, integruojant ekonominius projektus į Kaliningrado sritį? Ar draugišką energetinę pagalbą kaimyninei Baltarusijai?

Todėl ateitininkai, kaip aktyvioji visuomenės dalis, jau šimtmetį garbingai nešanti atsakomybę ir įsipareigojus už savo Tėvynės ateitį ir jaunimo perspektyvas, tiek kaime, tiek mieste, tiek Lietuvoje, tiek Europoje, turi teisę kelti klausimus, reikalauti viešumo ir atsakomybės iš LR vyriausybės. Taip pat turi teisę teikti savo mintis ir jeigu reikia pataisymus bei palinkėjimus valdžios institucijoms, ieškant juose partnerių socialinei, kultūrinei ir visuomeninei veiklai puoselėti. Turi pareigą bendradarbiauti su visomis institucijomis kurios užsiima teisėta Lietuvos valstybės stiprinimo ir kūrimo veikla. Ir reikalauti lėšų savo veiklai iš mokesčių mokėtojų pinigų ir Lietuvos energetinių resursų, ar tai būtų atomo skaldymas ir žemės privatizacija, ar muitų surinkimas iš draugiškų meksikiečių, kurie veža gardžią kavą per mūsų šalį į rytus.
Linkiu ateitininkams kuo greičiau imtis realių darbų, kartu su kitais aktyviais visuomeniniais partneriais atliekant pilietines pareigas, kaip skelbia mūsų idėjų šaltinis Kristus: nemokantį pamokyti, .....
Toks darbas ir yra pasirašyti po šia konkrečia Peticija.
Pagarbiai-
Ateitininkų Federacijos pirmininkas Liutauras Serapinas

Ateitininkų temos 2006 metų veiklai atskleidimas


Ateitininkų temos 2006 metų veiklai atskleidimas

Naujiesiems kurybos metams savo veikloje ateitininkai pasirinko šūkį-
KRISTUJE GYVENKIME IR KURKIME.
Šiaurės Amerikos Ateitininkų Taryba nustatė ir paviešino veiklos šūkį-
,,Gyvenkime, kurkime, veikime per Kristų".
Šiais metais galime pasidžiaugti, kad tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje mūsų veiklos kryptys bus panašios.
Ateitininkų veiklos tradicijoje šūkai užima deramą prasmę. Šūkis yra tas apjungiantis veiksnys visame pasaulyje paplitusią ateitininkų bendruomenę. Labai prasmingas šūkis – kuriame pagrindinis veikiantysis asmuo yra Kristus. Taip mes savo intencijas ir darbus nukreipiame tiesiai į Dievo Tėvo širdį, nes Jo mylimi ateitininkai siekia gyventi, kurti ir veikti Kristuje. Siekia vienybės su Tėvo mylimuoju Sūnumi, vienu iš švenčiausiosios Trejybės asmenų.
Tai kilnus siekis, galintis būti sektinu pavyzdžiu kiekvienam asmeniui, siekiančiam atsinaujinimo ir pilnutinio gyvenimo..
Kur galima rasti pilnutinį gyvybės ir kurybos turinį. Atsakymas tiesus – Dieve.
Žmogus labiausiai yra panašus į Dievą Tėvą savo sugebėjimais būti kurybingu. Kūrybos procesas yra neatsiejamas nuo įtampos, pasidalinimo, aukojimosi, harmonijos ir ritmo. Kūryba - tai gyvenimo šaltinis. Kūryba neįmanoma be naujo sukūrimo ir įvardijimo. Kuryba yra amžina kova, kaip ir gyvenimas. Ateitininkai savo kilme ir esme yra kovotojai už Dievą. Tai žmonės, kuriems nevistiek, ar pasaulyje bus įsteigta Kristaus, ar antikristo karalystė. Tai žmonės, kurie aiškiai ir rįžtingai stovi Kristaus pusėje ir eina į visas gyvenimo sritis, josna nešdami Jo Dvasią.
Ateitininkas yra Dievo Karalystės kūrėjas ir gynėjas žemėje.
Atgeitininkas yra Kristaus meiles dėsnio vykdytojas praktiniame gyvenime.
Atgeitininkas yra modernios kultūros jungėjas su Krikščionybe, atnaujindamas šią kultūrą Kristaus dvasia. (A.Maceina)
Ateitininkas turi buti veržlus kriškčionis, kuris eina visur kur yra reikalinga paguoda, pagalba, patarnavimai, kur reikalingi pamokymai ar patarimai, kur reikia įspėjimo ar papeikimo. Kaip senaisiais laikais pirmieji krikščionys tuometinei kultūrai davė dvasinį atgimimą, pašventė pasaulį, nauja tiesa, taip ir šiandien, šiais naujosios stabmeldystės laikais, ateitininkai turi amžinąją tiesą ir amžinąją meilę įdiegti į dabartinės kulturos pavidalus.
Ateitininkas yra sąmoningas ir veiklus katalikas. Sąmoningas savo tikėjime ir veiklus bei kurybingas krikščioniškos meilės darbuose.
Ateitininkų federacija nėra paprasta organizacija, šalia daugybės kitų organizacijų. Į ją ateina žmonės vedami ne kokio nors intereso, bet gyvosios krikščionybės Dvasios, kad čia sustiprėtų, pasiruoštų ir pradėtų vykdyti didžiuosius savo apaštalavimo uždavinius. Kristui reikia pagalbos, kad jis galėtų užbaigti savo meilės misiją atpirkimo darbe.
Atgeitininkų Credo ,,Visą atnaujinti Kristuje” skelbia apie ateitininkų užsibrežimą ir principingą siekį savo Tautoje ir visame pasaulyje padėti Kritui, idealui, atbaigti kryžiaus žygį. Šiame žygyje esame kviečiami kiekvienas asmeniškai ir kartu bendruomeniškai, su organizacija, apaštalavimo darbais sekti savo idealą. Sekti ji gyvenime, kuryboje ir maldoje.
Šiuo atžvilgiu ateitininkas nėra tik paprastas eilinis katalikas. Jis nėra tik Dievo Karalystės gyventojas, bet jos kūrėjas ir gynėjas. Savo mokslu ir menu, savo darbu ir gyvenimu, savo žodžiu ir raštu skelbia bei rodo Dievą visiems ir visur.
Stovime šiandienos iššūkių akivaizdoje, virš mūsų formuojasi naujas dangus - pilnas gyvybės ir krūvio. Pilnas vilties, gyvybės ir kurybos Kristuje.

Pagarbiai
Ateitininkų federacijos pirmininkas
Liutauras Serapinas

Monday, December 26, 2005

KIEKVIENAS NAMAS YRA DALIS ŽMOGAUS GYVENIMO

Kiekvienas namas turi savo paskirtį. Yra namų, kurie kaip akmuo ant kelio - gal nuversti sunkiausią vežimą ir sužaloti eikliausisią žirgą. Yra namų-kurie visados liks tik svajonių pilimis. Posted by Picasa

KRISTUJE GYVENKIME IR KURKIME!


Kalėdinis sveikinimas ateitininkems ir ateitininkams 2006 metus pasitinkant.

Gerbiami ateitininku organizacijos sendraugiai, nariai, kandidatai ir nuosirdus biciuliai.

Siandiena visas sviesos pasaulis svencia sventa Kristaus gimima. Visas pasaulis kreipia meiles ir vilties zvilgsni i mazaji Dieva, pries du tukstantmecius, tvartelio prietemoje, priglausta prie Marijos krutines. Tuo metu, dangaus skliauta nutvieske nepaprasta zvaigzdes sviesa. Ji sviete nenusakomo grozio geltona, raudona ir zalia sviesomis, kurios susiliejo i svarbiausia ir pacia nuostabiausia baltaja. Tai reiksminga, ypac dabar, ypac mums.
Dievas sukure zmogu pagal savo paveiksla ir panasuma. Apdovanojo ji protu, valia, vaizduote ir atmintimi bei individualiais talentais, suteikdamas jam taip pat nepaprasta kurybos dovana. Zmogaus pats didziausias panasumas i Dieva Teva ir yra jo kurybingumas. Kuryba neatsiejama nuo itampos, tempo ir ritmo. Kuryba - tai neaprepiamos gyvybes sroves ikunijimas laike, materijos ir dvasios dimensijose. Kuryba neimanoma be naujo sukurimo ir ivardijimo. Kuryba yra amzina kova, kaip gyvenimas: tarp praeities ir ateities, gerio ir blogio, harmonijos ir nevilties tamsos.
Kaip savo mintis gilioje senoveje surase Antanas Maceina: Ateitininkai savo kilme ir esme yra kovotojai uz Dieva. Tai zmones, kuriems ne vistiek, ar pasaulyje bus isteigta Kristaus, ar antikristo karalyste. Tai zmones, kurie aiskiai ir ryztingai stovi Kristaus puseje ir eina i visas gyvenimo sritis, josna nesdami Jo dvasia. Todel ju sukis yra – Visa atnaujinti Kristuje. … Siuo atzvilgiu ateitininkas nera tik paprastas eilinis katalikas. Jis nera tik Dievo Karalystes gyventojas, bet jos kurejas ir gynejas. Savo mokslu ir menu, savo darbu ir gyvenimu, savo zodziu ir rastu skelbia bei rodo Dieva visiems ir visur.
Todel suki Naujiesiems kurybos metams savo veikloje ateitininkai pasirinko - KRISTUJE GYVENKIME IR KURKIME.
Sia nuostabia Kaledu diena nuosirdziai sveikinu brolius ir seses Kristuje, bendrazygius ateitininkus, linkedamas jiems pamatyti tos nuostabios zvaigzdes krypti ir spalvas, kad jos sviesa nuvestu visus mus prie Gimusiojo sirdies paslapties.

Pagarbiai
Liutauras Serapinas
Ateitininku federacijos pirmininkas
2005-12-25

 Posted by Picasa

PRABUDIMAS - LAIKO ERDVĖJE KAIP ŠVIESA NELAUKTA

Posted by Picasa

Misijos kontūrai pasaulyje

Tuo metu, dangaus skliautą nutvieskė nepaprasta žvaigždės šviesa.
Ji švietė nenusakomo grožio geltona, raudona ir žalia šviesomis,
kurios susiliejo į svarbiausią ir pačią nuostabiausią baltąją.
Tai reikšminga, ypač dabar, ypač mums.
Padėk man, Viešpatie, kad mano akys būtų gailestingos,
niekuomet nieko neįtarinėtų ir neteistų pagal išorę.
Leisk man pamatyti artimo sielos grožį ir jam padėti.
Posted by Picasa
2006 metus ateitininkai pasitinka su šūkiu veikloje: ,,Kristuje gyvenkime ir kurkime!”

Daugelis aplinkoje stokoja tikėjimo ir vilties. Mes žinome, kad per meilės ir tiesos paieškas galime rasi viltį save, Tėvynę ir Bažnyčią matyti šviesesnę, per atsakomybės ir principingumo puosėlėjimą siekinat dvasinės, ne tik fizinės Tėvynės laisvės.
Kristus, mūsų idealas, kovojo su pagrindiniu dvasinės laisvės priešu-nuodėme. Kovojo pačiais tobūliausiais ginklais- meile ir nuolankumu.
Meilė yra kūrybinga ir aktyvi, ji talpina savyje šviesą, viltį ir tiesą. Gyvenimo kūryba yra neįmanoma be šių meilės dovanų.
Viltis nėra vien veikmo akcija, viltis yra dovana. Esame pašaukti pasauliui rodyti ir kurti Bažnyčios gyvenimą, gaivinti Tikėjimą darbais kuriančiais Dievo karalystę mūsų tarpe jau dabar.
Tiesa yra tikrovės pamatas ir Dievo vaikų teisumo ir ryšio su Kristumi siekinys. Kasdieną maldose prašome: Te ateinie Tavo Karalystė. Tai kilniausias kūrybos ir ryšio su Kristumi gyvenimo šukis, malda ir linkėjimas Švetuju Kuciu vakara Jums.

Liutauras Serapinas
Ateitininkų Federacijos pirmininkas

 Posted by Picasa

Ateitininkų federacijos XV Kongresas

2006 metų Ateitininkų federacijos XV Kongreso kontūrai

Ar isliekame aktyvus kaip ateitininkai dvasiskai. Ar tik religine prasme, kaip baznycios parapiju dalis, ar ir kaip sajudis, kuris turi savyje potencijos atnaujinti net ir pacia basznycia.
Ar dvasine prasme eseme aktyvesni nei organizacine.

Valstybe ir kataliku baznycia turetu buti pagrindiniai akcentai del Kongreso programos.
Deolm ideologines veiklos aktualizavimo ir susirinkimu mokyklos reikia perziureti veiklos gaires, kursu ruosimo metodus ir konferenciju paskirti.
Veikla,kaip judejimas atnaujinimo tikslais ir kaip organizuota profecianalai pargista strukturine veikla.
Veiklos aktualizavimo ir techniniai savirangos klausimai turi neuzgosti dvasinio polekio ir ideologijos primate visame veiklos horizonte.
Rysiai, informacija, savitarpio pagalbos projektai ,bei garntu paieska yra tik priemones ir negali tapti organizacijos savistove veiklos prasme.

Kongresas savaime pareikalauja papildomis jegos ir energijos, kuri gali savotiskai ir iskristi is iprastos veiklos konteksto. Todel buti kuo arciau pritraukti mkongreso pasiruosimo ir pacio veiksmo darba prie kasdienines veiklos.
Kongresas turi naturaliai iaugti I kasdienes veiklos ritma ir aktualijas. Jo metu tik galima praplesti kalsdfeines veiklos ribotumo remus. Pvz.: kad pavienes kuopos veikia ir turi savo atskirus darbo planus renginius ir aktualijas siauraja idejine prasme, bet bendra tiksla, visija ir misija, kuria kiekviena s pagal savo talentus ir susgebejimus bando realizuoti ir isreiksti.
Kongresas – vierta ir laikas susijungimui ir susivienijimui bendroje liturgineje, sventineje ir akademinerje veikloje.
Daznai kongresas neatstoja visu iskeltu lukesciu ir neatsako I visus iskeltuas uzduotis. Daznai pats klausimo is kelimas nurodo krypti ir suteikia platesnes galimybes ilgesniam nei 3 dienu veiklos planui.
Vienok visada isleika aktualija savo kasdeininiais darbai liudyti ir puoseleti at-ku ideologines uzduotis ir demostruoti valios rizta keisti ir naujinti visa.
Liutauars Serapinas
2005-07-12
 Posted by Picasa

Sunday, December 25, 2005

Tikroji Žmogaus tvirtovė - tai nenugalima Viltis ir Laisvės Valia! Tokios mintys gimsta stebint ir kun.St. Ylos rankų pastatytą pilį.

 Posted by Picasa

Kurkime kartu - ateitį mūsų, kiekvienas savo talentus panaudodami drąsiai!

Posted by Picasa

Ateitininkų studentų vasaros akademija 2005 m.

Posted by Picasa

Gyvenkime, kurkime, veikime per Kristų!

Garbė Kristui.
Šiandien gražus laiškas pasiekė mus iš Amerikos. ŠAAT nustatė ir paviešino veiklos šūkį 2005-2006 m. - ,,Gyvenkime, kurkime, veikime per Kristų"

Ateitininkų veiklos tradicijoje tai užima deramą prasmę ir vietą. Šūkis yra tas apjungiantis, išplitusioje po plačią teritoriją ateitininkų bendruomenėje, visiems skirtos minties įvardijimas ir kaip trimito garsas, kviečiantis visus į vieningą žygį.
Labai prasmingas šūkis – kuriame pagrindinis veikiantysis asmuo yra Kristus. Nutaikytas tiesiai į Dievo Tėvo širdį, nes Jo mylimi ateitininkai siekia gyventi, kurti ir veikti Kristuje. Siekia vienybės su Tėvo mylimuoju Sūnumi, vienu iš švenčiausiosios trejybės asmenų.
Tai labai gražu ir kilnu. Tai labai atviras ir tiesus kelias į TĖVO NAMUS, kuriuose yra gyvenimo pilnatvė ir tikroji asmeninio bei visuomeninio gyvenimo atskleidimo galimybė. Turime jau dabar kurti Dievo karalystę, dabar: šalia savo artimųjų, draugų, kolegų ir net priešų.
Matant kaip pasaulyje Katalikų Bažnyčia sunkiai juda dabarties keliu, įvairiuose posūkiuose, kaip krikščionys yra priešpastatyti islamo destruktyviems veiksmams, bei pagoniškoji stabų garbinimo aistra veržiasi į priekį per reklamą, TV ir kitas visuomenės veiklos srytis, o vartotojiškas mentalitetas jau tampa net atskirų nacijų skiriamuoju bruožu - pasirinkti savo kelrodžiu gyvenime, kuryboje ir veikloje Kristų, mylimąjį Švenčiausiosios Trejybės asmenį - yra drąsu, kilnu ir išmintinga. Tai tikra Viltis.
Sveikinu visus ateitininkus Lietuvoje ir ŠAAT narius, JAV ateitininkus ir ateitininkes su nauju impulsu siekiant atnaujinimo darbu.
Taip pat, naudodamąsis proga, išsakau viltį, kad artėjantis Ateitininkų Kongresas turi jau į ką lygiuotis, ieškodamas vieningos idėjos ir obalsio, išreikšto žodžiais.
Turime pradžią.
Su pagarba ir tikėjimo viltimi,
Liutauras Serapinas
Ateitininkų federacijos pirmininkas


2005 metų Šiaurės Amerikos ateitininkų jubiliejinėje stovykloje klausėme savęs:
Quo vadis, ateitininke, katalike, lietuvi?
Atsiliepdami į šį klausimą, apsisprendžiame:
per Kristų gyventi... Kaip Jo paties gyvybė iš Tėvo, taip panašiai – ir mūsų. gyvybė – Dievo Tėvo dovana mums. Atsidėkodami stengsimės, per Kristų savo gyvenimą Tėvui dovanoti.
per Kristų kurti... Mums, žmonėms, pavesta statyti pasaulį. Tuo labiau mums, ateitininkams, tenka puoselėti krikščionišką kultūrą mūsų tautoje. Per Kristų Kūrėją – įkvėpimas, malonė ir visų mūsų kūrybinių pastangų palaiminimas.
per Kristų veikti... Žmonėms trūksta Dievo, Jo gėrio, dvasinių ir materialinių gėrybių. Veikdami per Kristų, rinksimės tinkamiausią veiklą, kad padėtume tiems, kurie stokoja tiesos, meilės, dvasinių ir materialinių gėrybių. Per Kristų veikti – tai su Juo kitiems tarnauti.
Po jubiliejinės stovyklos grįžtame į mūsų gyvenimo, veiklos ir kūrybos lauką su nauju pasiryžimu tvirčiau įsijungti į ateitininkų eiles, į savo tautą, į Kristaus Bendriją. Tepaveikia mus Kristus savo žodžiais: „Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Vieninteliu užtikrintu keliu – per Kristų -- mes einame pas Tėvą, kuris mus ir iššaukė gyventi, kurti ir veikti.
Tad postovykliniams 2005-2006 veiklos metams skelbiame šį šūkį:
„Gyvenkime, kurkime, veikime per Kristų!“. Ši programa buvo svarstyta ir 2005 m. rugp. 29 – tą dieną priimta Šiaurės Amerikos Ateitininkų Tarybos.
Kun. Kestutis Trimakas, Ph.D. - Dvasios vadovas,
Nijolė Balčiūnienė - Pirmininkė,
Petras Vytenis Kisielius, M.D. - Programos komisijos pirmininkas.

Jaunystė, rįžtas, drąsa ir atsakomybė! Ar tai praėjusio šimtmečio laiško žodžiai?

Posted by Picasa

Šilinės Lietuvoje

Garbė Kristui.
Nuosirdziai sveikinu jus pradejus naujuju mokslo metu etapa, kuopose, moksleiviu, studentu ir sendraugiu ateitininku veikloje.
Ateitininku veikloje, nuo praejusio amziaus pradzios, mokslo istaiga, mokykla, universitetas ir baznycia, kaip Dievo Zodzio ir mokymo skleideja, buvo ir yra svarbiausia veiklos erdve.
Siandiena matome, kad nera taip kaip noretusi kad butu su Dievo zodzio gerbimu mokykloje. Didele viltis yra katalikisku organizaciju moksleiviai ir pedagogai, kurie neabejodami ir nesibaimindami tiesia pagalbos rankas ir zinias kiekvienam ieskanciam ir atviros sirdies vaikui, moksleiviui ir tevams.
Galime tik dziaugtis kad ateitininkai, kartu su skautais, valanciukais, zingsnieciais, jaunaisiais sauliais ir kitomis katalikiskomis iniciatyvomis nevengdami sunkumu ir atsakomybes, bei isbandymu tesia amzinybes kova del Zmogaus ir Dievo draugystes ir meiles. Ta kova prasideda zmogaus vaikysteje, kova negailestinga ir nuozmi.
AF Valdyba bande ir bando toliau testi kova del TV ir radio programu ,,svarumo" ir turinio prasmingumo I AF V dvi iniciatyvas, per pastaruosius metus, ir raginimus TVR vadovams imtis atsakomybes ir konkrecios pilietines pozicijos zmogaus oruma liecianciantiems pazeidimams pasalinti, atsakingos institucijos atsake jumoristinio pobudzio laiskais, ar atviru musu pasiulymu ignoravimu .
Svietimo sitemoje AF JAS iniciatva, del ateitininku kuolu globeju ir kitu pedagogu katalikisko ugdymosi, buvo atvirai ignoruojama pasitelkiant melo ir klastos priemones. Kvietimai skirti mokykloms buvo net neissiusti, ignoruojant ankstesnius susitarimus.
Nereikia buti labai dideliu visuomininku, kad galetumei matyti kokiu polinkius jaunimui samoningai ir nesamoningai ugdo esame dabartine Lietuvos svietimo reforma.
Todel katalikisku ugdymo organizaciju veikla siandien yra viena is svarbiausiu jegu, duodant atkirti varotojiskai, egoizmo ir ,,mirties" psiaudo kulturu nevaldomam siautejimui Lietuvoje ir pasaulyje.
Turime jungti jegas, turime palaikyti viens kita sioje kovoje, turime dziaugtis del sekmes ir dalintis geraja patirtimi ugdant katalikiska inteligentiska ir patriotiska jaunima.
Dziaugsma kelia ateitininku vasaros stovyklu vykusi didziule programa, palietusi visus Lietuvos moksleivius. Dar didesnis dziaugsmas yra zinoti, kad ugdant moksleivius per vasaros atostogas, buvo pasiekta didele verte ir prasme, kuria gavo pajusti studentai globejai ir stovyklu vadovai. Puikiai zinome, kad geriausias budas ka gero ismokti yra per kito, salia esnciojo, mokyma. Tokia veiksmo intergacija duoda dideli pagreiti organizacijos vystymuisi ir augimui.
Arteja sajungu suvaziavimai, vietoviu valdybu ataskaitines konferencijos, kiti planuoti renginiai, atejo rudens-derliaus metas.
Dziaukimes kad ir paciais kukliausiais pasiekimais, dalinkimes kad ir paciomis paprasciausiomis pergalemis po ateitininku padangte.
Siandiena, svesdami Svenciausiosios Mergeles Marijos gimtadieni, vertai galime prisimiti ta istabia diena, kai AF valdyba paaukojo save, savo darba ir visos organizacijos viltis Svenciausiajai Marijos Sirdziai. Nuosirdziai sveikinu Jus, su dziaugmu linkiu Jums ir sau islaikyti vilti ir tikejima kovoje.
Aukodami save galime tureti vilti Baznycios gyvenimo kelyje.
Aukodamiesi turime vilti visa atnaujinti per Ji, su Juo ir Jame.


Ateitininku fedaracijos pirmininkas
Liutauras Serapinas

Friday, July 15, 2005

Kalnas Dainavoje


Pakeltas Kryzius Dainavoje

Prizadejau parasyti apie Jubiliejine ateitininku stovykla, kol busiu Alkoje.
Parasiau du laiskus. Parasiau zadeta stovyklos programos analize ir nustebau, visi sakiniai-klausimai. Klausimai sau ir salia buvusiems ateitininkams, kuriu pradzia panasi: Kodel…
Nesu patenkintas tuo ka surasiau. Bandau dar karta.
Prasau atleisti uz pasirinkta stiliu, kuris gali buti kam nors neptrauklus. Bet, vis tik, tikiuos…
Jubiliejine stovykla man dave puikia pamoka – suformavo nauja poziuri i laika ir erdve. Pranesima su skaidremis paruosta akdeminei valandai reikejo padaryti per 6 minutes. Issuki priemiau, bet neislaikiau reikalvimo – sugebejau tai atlikti tik per 12 min ir 2 sekundes. Nauju rakursu i laika stengiuos ziureti ir dabar, dar labiau pareiklaudamas is saves, suformuodamas nauja uzduoti: poziouris i laika turi tureti atvira rysi su aplinka ir su asmeniu.
Ka veikeme Jubiliejineje stovykloje kitiap nei kasdien. Buvo kitas laiko ritmas, nes gyvenome pagal is anksto sudatryta tvarkarasti. Visi kartu valgeme, miegojome, zaideme, dainavome, meldemes, kalbejome, klausemes ir kartais net galvojome kartu. Bet tai ne naujiena ateitininkams. Buvome kartu. Minejome mirusius ir gyvuosius, jautriai maldos zodzius tareme ligos patale gulintiems ir artimiesiems suraminti. Prisimineme asmenis ir istorijas is tolimos preities, pasakojimus, kaip gyvus, mateme vakaro zvakes sviesoje, ir is lupu i lupas sruveno ateitininkisko gyvenimo siuzetai, jausmu audros. Nakti, didziojoje palapineje atgijo preityje likusiu draugu balsai, vaizdai is buvusiu Kongresu, susirinkimu. Ekrane lyg gyvi sypsojosi garbingi ateitininku ideologijos kurejai ir puoseletojai. Jungesi Dainavos naktyje praeitis su dabartimi ir net ateitimi…
Jaunimas ir vyresneliai, sveciai ir ciabuviai, visi tilpo i rata, i programa ir stovyklos namus. Pokalbiu, susirinkimu ir pranesimu metu kiekvienam is musu kilo nauju minciu, atsivere kitokiu izvalgu, susiformavo nauja patirtis, ir net, gal kai kuriems, atejo naujas dabarties suvokimas.
Glausta ir turininga programa suteike gaires veiklai, mastymams ir ateitininkiskos misijos nuojautai.
Pasibaigus stovyklai, aiksteleje prie Adolfo Damusio namo, kitaip dar vadinamo Baltaisias namais, sutikau Audriu Polikaiti, kuris braukdamas prakaita nuo veido, letai zingsniavo savo keliu. Paklausiau, kas atsitiko. Atsakymas seke ramus ir lakoniskas: ,,Pastatem ta kryziu“.
Taip, prisiminiau, ant Kryziu kalnelio vienas kryzius gelejo ant sono, salia kitu ir matesi jo kamiene laiko ir gamtos naikinaciosios jegos pasekmes – sutreses postamentas nebelaike dailaus, liaudiskais ornamentais isgrazino bei papuosto viso kryziaus masyvo.
Ta kart, stovyklos metu, pakiles ant kalnelio, budamas salia nuvirtusio kryziaus susimasciau, keista - kryzius jau supuvo… statytas senai…
Stovyklos metu, ant Kryziu kalnelio, nuolatos buvo galima stebeti vaikstant jaunima, po viena ir net bureliais, net vienas kitas ir vyresnes kartos zmogus susiemes rankomis uz galvos myne taka i Kryziu kalneli. Ant kalno niekad nestigo zmoniu, ypac vakaro metu. Buvau ir as ikopes i kalna del tos priezasties...

Alka. Tarp simtu ateitininko kunigo Stasio Ylos laisku radau Kazio Braduno 1975 metu liepos 31 diena rasyta laiska kun. S. Ylai. Sitas laiskas jums daug ka pasakys. Manau, naujoje laiko sampratoje, istabiu budu padarys Jubiliejines Ateitininku stovyklos Dainavoje ivertinima. Cituoju laiska: …
,,... Dziaugiuos dar kitu dalyku. Butent – Kryziu kalnu Dainavoje. Kai pries kelis metus pirma karta tai uzsiminiau Kertineje parasteje ir kai dar truputi veliau po pakartotinu uzuopminu, isskyrus Jus, jokiu kitu, teigiamu ir konkreciu reakciju nebesulaukiau, buvau jau kone vilti palaidojes. Dabar, ziurek – jau realybe !
Jubiliejineje, tur but, ta Kryziu kalno pradzia bus kaip nors iskilmingiau pabrezta pirmutinio pasventinimu. Kad iskilmes nebutu vien trafaretines, ir sauliai net veliavu stiebus moka pasventinti kaip kazin ka!, Siulyciau ijungti ir kurybini, ateitininkams budinga, aspekta. O gal cia tiktu ir mano trigrasi. Sakysim, paskaityciau, kryziu sventinant, ana savo penkiu eilerasciu cikla,,Kryziu kalnas”, kuris buvo atmustas Aiduos, ir skaitytas per Radio Liberty, rankrasciu perduotas Lietuvon ir ten daugelio nusirasinejamas, kaip pasakoja grizusieji is Lietuvos... „
Praejo 30 metu, Dainavoje vel svenciamas Jubiliejus.
Ir kryzius vel stovi, tarp kitu.
Dekoju tau Audriau, kad pasilikai stovykloje, dar trumpam, ir kryziu pakelei. Per kita Jubiliejine Dainava tai padarys tavo sunus. Medziaga genda, bet gyvybes pradzia nera medziagoje.
Kalbejome apie Gyvosios Dvasios Sajudi – apie tai, kad ateitininku veiksmai butu gyvybeje, kad gyvybes butu apsciai. Kaip Kristus kad nori. Kad veikla organizacijos butu kuo arciau gyvenimo, kad veiksmas taptu liudijimu-gyvu gyvenimu, o ne trafaretine ir formalia deklaracija posedziuose ir pranesimuose. Ateitininkai abejose Atlanto pusese ne karta kviete metinese veiklose temose ir konferencijose-Liudyti.
Bet ar tikrai pakankamai apie tai kalbejome Jubiliejine Dainavoje. Tai vienas is klausimu, kuri sunku Jums, ateitininkai, uzduoti.
Tiesa, i Kryziu kalneli, kaip ir visi kiti, lipau kalbeti telefonu, nes tik toje vietoje buvo galima gauti rysi. Tokia tiesa. Telefonu ir antenu laikai. Kryziu kelneliu laikai. Telefonai keicia stiliu ir antenas. Zmones keicia vieni kitus. Materija puva ir griuna. Bet rankrasciai neprazuva. Mintis atgyja skaitoma. Viltis gyvena - nesama tolyn, vaiku surmulyje. Ateitis - Kristaus sirdyje.Vienu sakiniu, kas bendro tarp stovyklu ireminusiu 30 metu ateitininku gyvenimo laikmeti – zaibuojantis ir rustus dangus, karstis (Skaitykite anos stovyklos apybraiza 1975 m. zurnale ,,Aidai“ Nr.9.) IR ZMONES, KIEKVIENAS SU SAVO PAJAUTA, SU SAVO SKAUSMU, NETEKTIMIS, NUOVARGIU IR OPTIMIZMU, SAVO VIZIJOMIS, SAVA ISMINTIMI, ISPRUSIMU, SIELOS UGNIMI, ZMONES SIEKIANTYS NAUJOS ATEITIES, SU KRISTUMI, PER KRISTU IR KRISTUJE.

Pabagai
Marijos Zitos Girginaites eilerastis
Dainava
...

Skamba dainos Dainavoj,
Kaip Tevynej Lietuvoj.
Sirdi verzia ilgesys,
Kada ji Ja pamatys.

Stai ir kryzius ant kalnelio,
Prie jo klaupiame ant keliu;
Cia grazioji Dainava,
Mus antroji Lietuva.
(Is ALRK Jaunimo Dainavos stovyklos leidinio, 1975 m.)

Vakare, visai sutemus, lauzo ugnies sviesoje, pirma karta isgirdau is stovyklautoju krutiniu issiverzusi nemeluota dziaugsmo suki ,,Dainava – Lietuva“. Jus girdejote kas atliepe jam...

Pagarbiai
Ateitininku federacijos pirmininkas
Liutauras Serapinas

Alka


Alka. Vasara. Jubiliejiniai mano metai.

ATSIVĖRĖ PROF. KUN. S. YLOS ARCHYVAS,
DOKUMENTAI IR RAŠTAI, BEI LAIŠKAI KELIA JAUDULĮ IR SUSIŽAVĖJIMĄ ŠIUO NUOSTABIU ŽMOGUMI.
Iš naujo atradau nuostabaus kunigo idealisto pasaulį. Atradau per jo auka ir neišsenkančią energiją, kurią jis paliko savo programose, rekolekcijose, paskaitose, susitikimuose su jaunimu ir prisiminimuose, detaliose analizėse ir pranašystėse.
Bandymai kuo daugiau perskaityti mane veda prie visiško išsekimo, bet nuostabą kelia ir napakartojamas Dvasinis pakilumas, kuris teikia napaprastai daug vilties ir suteikia jėgu eiti, ieškoti, skaityti, gilintis ir tobūlėti.
SUPRANTU, KAD SAVAITĖS TIKRAI NEUŽTEKS, KAD KALĖČIAU NORS SUSIOREANTUOTI ŠIOJE RAŠYTINIO PALIKIMO LOBYJE.
Bet bandysiu padaryti minčių kontūrus ir darbo planą, bendru pobūdžiu apžiūrėdamas ir įvertindamas esamą turinį.
Šalia darbo požemyje, savo celėje skaitau palaimintojo vysk. J. Matulaičio užrašus.
Šis darbo dubliavimas atveria man naują kvėpavimą, duoda naujų inspiracijų..
Šalia esanti koplyčia ir nuolatinė seselių pagalba visame kame, labai stipriai kelia gyvybingumą ir kūrybingumą.
Oro ir lauko grožybių matau nedaug. Stebėtinai keistai laikas leidžiamas Alkoje prarado savo įprastą ribotumą. Skaitydamas tai kas buvo taip aktualu ir vertinga prieš pusę amžiaus, matau laiko ir darbū perspektyvą naujoje šviesoje.
Susitelkimas ir koncentracija labai didelė. Darosi pačiam įdomu, kiek ilgai taip galėsiu ,,vežti".
Palgal palaimintajį J. M. - ,, ...reikia į viską žiūrėti lyg iš tolo, lyg ne tu pats gyventumei, bet tavyje Kristus. Saugoti savo ramybę, jos nuolatos siekiant..."
2005-07-12